Dėl didelio vietinės darbo jėgos trūkumo Lietuvoje įdarbinama vis daugiau užsieniečių. Deja, daugeliu atveju užsieniečių įdarbinimo procesai šiandien vis dar sudėtingi ir ilgi. Todėl visai nenuostabu, kad darbdaviai, ieškantys kvalifikuoto ir perspektyvaus pastiprinimo iš užsienio, susiduria su neaiškumais, kyla daug klausimų.
Su kokiais klausimais apie užsieniečių įdarbinimą į UAB123 dažniausiai kreipiasi Lietuvos darbdaviai?
Klausimas nr. 1. Kokie dokumentai reikalingi užsieniečiui, norinčiam dirbti Lietuvoje?
- Svarbu žinoti, kad kiekvieną trečiųjų šalių pilietį galima įdarbinti Lietuvoje pagal jo turimą kvalifikaciją. Jo kvalifikaciją patvirtina diplomas arba pažymėjimas, nurodantis asmens specialybę, pagal kurią jis galėtų būti įdarbintas Lietuvoje.
- Kitas svarbus dokumentas, kurį reikia turėti užsieniečiui, norinčiam įsidarbinti Lietuvoje, yra darbo patirtį įrodantis dokumentas. Teisės aktai reikalauja vienerių metų darbo patirties per pastaruosius trejus metus.
- Jei užsienietis negali dokumentais patvirtinti savo kvalifikacijos ar darbo patirties, tokį užsienietį taip pat galima įdarbinti. Bet teisės aktai numato, kad tokiam užsieniečiui turi būti mokamas didesnis darbo užmokestis.
- Užsieniečiai Lietuvoje gali dirbti turėdami leidimą gyventi Lietuvoje. Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiai gali kreiptis Lietuvoje arba pilietybės šalyje, jei toje valstybėje priima dokumentus Lietuvos Migracijos departamentui.
Klausimas nr. 2. Kokios sąlygos keliamos aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams?
- Būtina sąlyga visiems aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams iš užsienio yra aukštąjį išsilavinimą įrodantis diplomas.
- Taip pat aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams reikalingas leidimas gyventi Lietuvoje. Tik svarbu atsiminti, kad dėl leidimo gyventi mūsų šalyje jiems nebūtina atvykti į Lietuvą. Dėl leidimo gyventi (blue card) užsieniečiai gali kreiptis į išorės paslaugų teikėją eilėje valstybių, kur vėliau bus pristatyta pagaminta leidimo gyventi kortelė.
- Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams suteikiama teisė atvykti į Lietuvą su visa šeima. Jiems taip pat išduodami leidimai gyventi Lietuvoje.
Klausimas nr. 3. Kaip įdarbinti užsienietį trumpam laikui?
Tam tikruose veiklos sektoriuose iškila poreikis įdarbinti papildomus darbuotojus tik laikinai, sezonui. Pavyzdžiui, vasaros sezonui galima įdarbinti užsienietį į restoraną, ūkį ar kelių tiesimo įmonę. Sezoninius darbus dirbantis užsienietis privalo turėti leidimą dirbti ir vizą. Tokio darbuotojo darbo Lietuvoje terminas neviršys 180 dienų per metus.
Klausimas nr. 4. Kas yra LDU forma ir kaip ją pildyti?
Darbinant užsienietį, kiekviena įmonė teikia informaciją Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per „Sodros“ EDAS sistemą pildydami LDU formą. Ji yra teikiama tik elektroniniu būdu. Ši forma koreguojama kaskart, keičiantis migraciniam pagrindui. Pavyzdžiui, užsienietis Lietuvoje dirbo pagal vizą sezoniniam darbui, o dabar jam suteikiamas leidimas gyventi Lietuvoje ir pan.
Klausimas nr. 5. Ar pakito ukrainiečių įdarbinimo procesai Lietuvoje?
Taip, ukrainiečių įdarbinimo procesai nuo karo Ukrainoje pradžios pakito. Vadovaujantis priimtais naujais teisės aktais, šiandien pasitraukiusius nuo karo ukrainiečius Lietuvoje įdarbinti kur kas lengviau.
Išskiriamos dvi ukrainiečių, atvykusių į Lietuvą, grupės. Pabėgėlių statusą turintys ukrainiečiai turi elektroninį leidimą gyventi Lietuvoje. Norint įsidarbinti, jiems netaikomi jokie kvalifikaciniai reikalavimai. Tai reiškia, jog ukrainiečiai, turintys humanitariniais pagrindais išduotą leidimą gyventi, gali dirbti bet kokį darbą Lietuvoje. Pabėgėlių statuso neturintys, bet norintys įsidarbinti Lietuvoje, vadovaujasi bendromis įsidarbinti norinčių užsieniečių taisyklėmis.
Klausimas nr. 6. Ar užsieniečiai – tai pigesnė darbo jėga?
Tai, kad užsienietis, dirbantis Lietuvoje, yra pigi darbo jėga, yra senas mitas. Šiandien realybė visai kitokia. Pavyzdžiui, šiai dienai aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimas viršija 3000 eurus.
Kiekvienam darbdaviui, ketinančiam įdarbinti užsienietį, reikia žinoti taisykles, kaip nustatyti užsieniečio darbo užmokestį. Svarbiausias dalykas yra tai, jog užsieniečiui negali būti mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei mokamas tokį patį darbą dirbančiam lietuviui. Vadinasi, jeigu įmonėje darbuotojas užima tam tikras pareigas ir gauna atitinkamą atlyginimą, į tokias pat pareigas pretenduojantis užsienietis negali uždirbti mažiau. Tuo atveju, kai užsienietis negali pateikti kvalifikacijos ar darbo patirties dokumento, jo darbo užmokestis negali būti mažesnis už vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje (BDU). Taigi užsieniečiai nėra pigi darbo jėga.
Pagal naują UTPĮ redakciją, jei aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojo profesija įtrauktą į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašą, darbo užmokestis turi būti ne mažesnis už 1,2 BDU. Jei profesija į šį sąrašą nepatenka – 1,5 BDU.
Klausimas nr. 7. Kur rasti informaciją apie užsieniečių darbo bei gyvenimo Lietuvoje sąlygas?
- Visas užsieniečių įsidarbinimo, darbo bei gyvenimo Lietuvoje sąlygas numato Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Jis tiek reglamentuoja visų reikalingų dokumentų gavimo sąlygas, tiek nustato užsieniečių atvykimo ar išvykimo, darbo, gyvenimo ir integracijos tvarką.
- Visais užsieniečių įdarbinimo klausimais galite kreiptis į mus. UAB „Vienas, du, trys” veikla – ne tik išsamiai konsultuoti darbdavius, suteikti visą pamatinę informaciją užsieniečių įdarbinimo klausimais, bet ir surasti darbui tinkamus kandidatus, padėti jiems kaip įmanoma lengviau įsidarbinti ir apsigyventi Lietuvoje. Užsiimame ir darbdavių turimų kandidatų įdarbinimu, pratęsiame dokumentus jau Lietuvoje dirbantiems darbuotojams, padedame jiems pakeisti darbdavį.