Užsienio šalių piliečių įdarbinimo taisyklės nuolat keičiamos ir užsieniečių įdarbinimo sąlygos formaliai lengvėja, tačiau situacija iš esmės nesikeičia. Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas galimas su nacionaline viza (D) arba su leidimu laikinai gyventi. Tam tikrais atvejais užsienietis gali pradėti dirbti atvykęs su Šengeno (C) viza arba kitos valstybės viza D.

Turistiniais tikslais atvykusį užsienietį galima įdarbinti 90 dienų terminui. Jei asmens profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, įdarbinimui nereikalingas leidimas dirbti. Kitu atveju reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą ir gauti leidimą dirbti. Leidimo dirbti gavimas užtrunka iki 3 savaičių.

Toks įdarbinimas yra patogus, kai darbuotojo gabumai dar nėra patikrinti arba darbuotojas reikalingas skubiai. Gruzijos, Ukrainos, Moldovos piliečiai gali atvykti į Lietuvą be vizos, turėdami pasus su biometriniais duomenimis. Šių šalių piliečiu trumpalaikis įdarbinimas yra gan paprastas. Bet tolimesniems darbo santykiams reikės pasirūpinti kitu migraciniu dokumentu, viza ar leidimu gyventi.

1. Dokumentų teikimas Lietuvos Respublikos ambasadose

Nacionalinės vizos (D) užsienietis turi kreiptis į Lietuvos ambasadą pilietybės šalyje arba kitoje šalyje, kur yra LR ambasada. Vėl gi, jei užsieniečio profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą arba yra išnaudota trūkstamos profesijos kvota, reikalingas Užimtumo tarnybos išduotas leidimas dirbti. Dokumentai teiktini LR ambasadai per vizų centrą VFS Global, kurio padaliniai yra daugelyje šalių. Dokumentų nagrinėjimas trunka 2 savaites, bet gali būti pratęsiamas iki 60 dienų.

Nacionalinė viza išduodama 1 metams. Pasibaigus metinei vizai D kitos vizos užsienietis galės kreiptis tik praėjus 180 d. po ankstesnės vizos galiojimo termino pabaigos.

Nacionalinės vizos gavimas apsunkinamas tuo, kad ne visuose šalyse yra LR ambasada išduodanti vizas. Afrikos kontinento gyventojai turės nuvykti į Egiptą bei gyventi Egipte, kol bus nagrinėjami vizos dokumentai, Azijos – į Turkiją, JAE, Indiją. Tokiai kelionei reikia ryžto, atkaklumo ir finansinių išteklių. LR ambasados darbuotojai griežtai tikrina visus pateiktus dokumentus ir informacijos patikimumą. Taigi, visada lieka rizika, kad užsienietis vizos negaus, nors ir bus investuota laiko ir finansų.

2. Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos piliečių įdarbinimas

Prasidėjus karui Ukrainoje, vizos LR ambasadose Rusijos ir Baltarusijos piliečiams neišduodamos. Taigi, šių valstybių piliečių darbuotojų įdarbinimas galimas su leidimu gyventi Lietuvoje, kai užsienietis gali atvykti į Lietuvą dokumentų Migracijos departamentui teikimui.

Dėl karo Ukrainoje nėra galimybės teikti dokumentų vizai LR ambasadai Ukrainoje. Dėl to, ukrainiečiai ir moldavai neturi galimybės gauti Lietuvos nacionalinių vizų darbui bei tenka rinktis kitas įdarbinimo procedūras.

3. Neteistumo pažyma ir jos legalizavimas

Kai užsienietis jau yra Lietuvoje, įdarbinti jį arba pratęsti darbo santykius po vizos termino pabaigos galima kreipsiantis dėl leidimo gyventi išdavimo darbui Lietuvos įmonėje. Būtinas dokumentas yra (ne)teistumo pažyma. Ši pažyma turi būti išduota ne ankščiau, kaip prieš 6 mėnesius iki kreipimosi į Migracijos departamentą.

Akcentuotina, kad pažyma dėl (ne)teistumo bei kiti Migracijos departamentui teiktini dokumentai turi būti legalizuoti. Daugumos šalių išduoti dokumentai legalizuojami Apostille žyma. Bet, jei dokumentą išdavusi valstybė nėra prisijungusi prie 1961 m. Hagos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, legalizavimo procedūros yra komplikuotos: legalizavimo žymas reikės gauti tiek dokumentą išdavusioje valstybėje, tiek LR Užsienio reikalų ministerijoje. Jei užsieniečio kilmės šalis nėra prisijungusi prie konvencijos dėl Apostille, pvz. Bangladešas, Iranas, reikės nuosekliai atlikti visas legalizavimo procedūras. Kartu pažymėtina, kad Moldovoje, Ukrainoje, Estijoje, Latvijoje ir Rusijoje išduotų dokumentų legalizuoti ar tvirtinti Apostille nereikia remiantis tarptautiniais susitarimais.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į užsieniečių atvežtų pažymėjimų ar diplomų legalumą. Kaip besistengtų darbdavys tikrindamas užsieniečio pateikto dokumento legalumą, tik legalizavimo žymos ar Apostille yra patikimas legalumo užtikrinimas.

Migracijos departamentas išnagrinėja prašymus dėl leidimo laikinai gyventi, kai užsienietis ketina dirbti Lietuvoje, per 4 mėnesius bendra tvarka arba per 2 mėnesius skubos tvarka. Leidimo gyventi laukimo periodui užsienietis turi teisę gauti vizą.